po L. McKee "May"

Mėlynu tušinuku vedu liniją per kaktą
Per tiesią taisyklingą nosį
(Čia tik mano banguota ir keista)
Ties lūpom linija dingsta nes jose dingdavo viskas
Pats tušinukas dingsta taip pat

Nebeturiu tušinuko ir nebegaliu užrašyt ką galvoju
Kai tose lūpose dingsta viskas
Pragyventos dienos
Pragertos dienos
Pramiegotos dienos
Kartu ir atskirai

Sunkus atvejis, liūdnas atvejis
Atsidūstu tada
Ir pirštu vedu liniją per žemę
Man visada patiko kapstytis žemėse
Smėlio dėžėse, pajūrio žvyre Ir nebaigtose statyti pilyse
Man sakydavo, kad turiu tendenciją nieko nebaigti
Apsakymų, darbų, nagų lako buteliukų

Dažnai galvodavau, ryt imsiu fotografuoti
(Čia dažniausiai pavasariais)
Net elementų nusipirkdavau
Įdėdavau juos į fotoaparatą
Taip ir išsikraudavo jie ten viduje
O nuotraukos neatsirasdavo nė vienos

Jei jau rašydavau, rašydavau juodu tušinuku
Niekada nerašydavau mėlynu
Juo tik vesdavau linijas
Kad žinočiau paskui, kaip kokias dalis tiksliau padalint
Kad tilptų į stiklainius ir į kvepalų buteliukus, į butelius nuo vyno
Kad amžinai stovėtų man ant palangės
Ir juose lūžtų kylančios saulės šviesa.