2010 m. vasario 13 d., šeštadienis

viduriukas


Aš niekada nebuvau šimtas procentų.
gal jos ir teisios, kad tai mano klaida.
nebuvau ir keturi procentai.
dažniausiai apsistodavau ties septynetu,
jei kalbėsim apie dešimtbalę sistemą,
ir ties septyniasdešimt-keliais,
jei kalbėsim apie procentinę sistemą.

Aš niekada nebuvau šimtas procentų,
nes mano įgimtas komunizmas širdy
giliai giliai vis dėlto leido man dalintis.
aš nemokėjau lipti per galvas
ir nemokėjau šliaužiot po kojom.
nemokėjau surizikuot taip, kad
galiausiai liktų šimtas.
arba nieko.

aš buvau kaip mivinkos makaronai.
instant idėja, instant jausmai, instant skausmas,
nors visad turėjau geresnę kulinarinę idėją galvoje.
gal jos ir teisios,kad tai mano klaida.
gal nereikėjo galvoti, kad
geriau 7 rankoj, lovoj, sąsiuviniuose,
nei 10 susapnuotoj svajonėj.

gal aš ir teisi, kad
ta baimė negauti šimto procentų
ir leido man tiesiog nebandyt.
aš ir nebandžiau. aš išlavinau ranką ir
vis numodavau, numodavau,
nutylėdavau
tikėjaus, kad "na gal ir taip viskas susipras".
nesusiprato.
gal jos ir teisios.