2009 m. birželio 7 d., sekmadienis

žaidimai


- - -
ant tavo veido gulėjo pasiansas
karaliai uždengę akis,
karalienės užčiaupusios burną,
berniukai į kaktą susmeigti
visi keturi, dar plius vienas sukčiaujantis.
ir žaidėt pasiansą tylomis
kojas sumerkę į ežerus
ant tavo pilvo stovėjo bokalai
karts nuo karto vis nugeriami
o tarp jų – per maža peleninė
ir pelenai degino kortų (?) akis


o kažkas tau kažką vis dar sakė
ką darai taip, o kur nuolat gendi
ir gesdama, tuo pat ir užgesdama,
būdavai vandeniu jų pagiringoms naktims.
kadangi kažkas tau kažką vis dar sakė,
apsimesdavai kad nepavargsti vaidint
visų sudegusio teatro spektaklių,
juk vanduo iš pelenų padarys
padarys dažus karo kaukėms
piešt ant pavargusių ryto veidų
ir eisim paskutinio spektaklio
širdies gabaliukais vieni kitų pamaitint.
nors kažkodėl vistiek pagalvoju,
kažkam kažką bus dar proga sakyt,
juk mokykloj per istoriją grojom gitarom
ir karų pabaigos mums gili paslaptis.