prieš trejetą metų, nors užmušk,
nebūčiau mačiusi savęs dabartiniame gyvenime.
šalia sveiko maisto, sporto klubo,
kasdienio darbo ofise,
manipuliacijų fotošopu,
šitiekos grožio priemonių,
su tokiais drabužiais,
su šukuosena (o ne tiesiog plaukais),
tiesia nugara, grakščia laikysena,
nenukramtytais nagais, geliniu pedikiūru,
geriančios šaltą baltą vyną iš taurės,
kovojančios su vyro alkoholizmu,
mokančios mokesčius
ir taisančios durų rankenas,
skambinančios ir sprendžiančios
pilietines problemas.
aš save stebinu,
aš save gąsdinu,
aš dar niekada nebuvau tokia neužtikrinta,
ką galiu padaryti rytoj -
nors dar niekada neturėjau tokios dienotvarkės.
aš lengvai keliuosi rytais,
gaminu pusryčius,
dvidešimt penkias minutes einu į darbą
turistiniais Senamiesčio maršrutais,
geriu kavą be cukraus,
valgau atsineštinius pietus ant Vilnelės kranto,
sudarau pareigingos darbuotojos įspūdį,
paskui suprantu, kad tikrai tokia esu,
vakarais bėgu ant takelio,
perprantu kalanetikos judesius,
užsikeliu kojas virš galvos ir
kojų pirštais pasiekiu žemę,
išmokinu šunį netempti pavadžio,
tvarkau kambarius,
parūkau balkone,
paniškai bijau savaitgalių,
kurie viens-du ir sujaukia mano supistą idilę.
2013 m. gegužės 22 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)