2009 m. rugsėjo 2 d., trečiadienis
30.400.000 rezultatų
šio rudenio pradžioj, kitaip nei kada anksčiau,
valgiau savo žodžius pusryčiam ir pietum ir vakarienei
dalindavau juos raidėmis skiemenimis balsėm priebalsėm bet
sakinių iškramtyt nebemokėjau jie ištirpo susilydė ir dingo
nei iššaukt, nei iššnabždėt, nei išdainuot
tuo labiau.
sakiniai nuėjo su kitais sakiniais
į savo vienų vidurnakčio barus
anksčiau sakiniai mane mėgo
jie šokdavo rateliais su kitais sakiniais
ir guldavosi sakiniai su kitais sakiniais
į prozas, poezijas bei skambias frazes
ir šypsodavosi man sakiniai
nereikėjo nei kramtyti nei springti jais
kaip kad nutiko šio rudenio pradžioj
dabar sakiniai savo voro kojelėm lipa man per lūpas
bet visai ne tokie, kokių jų norėčiau
kaip piktosios laumės keisdavo kūdikius vaikystės pasakose
taip ir mano žodžiai, mano sakiniai atimti
o vietoj jų tik ta mona lizos šypsena
kuri velnias žino ką reiškia
(mona liza su voro kojelėm kyšančiom iš burnos)
. . .ir mano galvoje vakuumas
panašiai, kaip sudėjus visas spalvas, gaunasi balta
visiški vėjo verpetai suglostę karpatų kalnus
ir chaosas, iš kurio gimsta tvarka.
o sakiniai, matyt, išgyvena paauglystę
ir tiesiog taip sutapo, kad manoji irgi nesibaigia niekada
tokiu atveju, mes tiesiog laukiam,
kol iš besilaužančių raidžių pasirašys bent kiek vartotina knyga.
o garsas tyloje, kaip ir tyla garse
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)