ištirpo sniegas ir užšalo gatvės
šaligatviai užšalo ir akys stiklinės
viskas viename ir niekas visame kame
turėtų galėtų arba mes norėtume kad
būtų
nurijau raktelį ir jis užstrigo gerklėje
brėždamas dusindamas ir kutendamas
iš vidaus kutendamas
kaip rytais glosčiau tavo kaklą
nuo šiurkštaus smakro iki kaklo duobutės
mes neskubėdavom
gyvatės rangėsi mano pilve
nesulaukdamos raktelio
kaip nenorėtas kūdikis
kaip charakiri
norėdamos suspaust jį savyje
ir suvirškint iki balandžio liūčių
supjaustyti piršteliai lėkštėje
ausytės, nosytės, kojytės
supjaustytos
iš malonumo, iš jausmo, o
virpantys kūnai tik kine
ir mano technika juk nuolat genda
tu susirgai ir tada susirgau aš
dar nesulaukus balandžio liūčių
gyvatės nugaišo pilve
ir negimė nei vienas kūdikis
mes pasidarėme rakčiuko kopiją
dirbtuvėse tilto gatvėje
sumokėjom 8 litus ir savo ateitį
taip ir liko neaišku
kodėl tu niekada nesakei man iki
o aš bučiuodavaus atsimerkus