namų šeimininkė
klauso hardcoro
kepa citrininį morenginį pyragą
tokį kokį kepa
nusivylusios namų šeimininkės
šita dar nenusivylusi
aukštai susirišus
nešukuotus plaukus
be prijuostės
ir be šlepečių
purvinais padais
nusigramdžiusiu nagų laku.
namų šeimininkė
išgėrusi rytinę kavą
paklojus sujauktą lovą
išvalius katės numyžtas grindis
ji nori būti programuotoja
valdyti css kodus
bet tik užsitraukia
pusę cigaretės balkone
tarp šviežių bazilikų
skleidžiančių svaigų kvapą.
namų šeimininkė
sudariusi prekių sąrašą
surišusi šiukšlių maišą
išeina iki artimiausio ikiuko
per mašinomis sruvenančią gatvę
ji nieko negalvoja
namų šeimininkės nieko negalvoja
nebent - jos nusivylusios
namų šeimininkės.
2011 m. liepos 27 d., trečiadienis
2011 m. liepos 14 d., ketvirtadienis
ankstyvi vasaros rytai
vieną vasarą nutilo
visi į ausis
be perstojo šnabždėję
balsai.
tapo taip tylu
kad jaučiau širdies plakimą
ne tik savo.
tą vasarą
nenusidėvėjo nei viena
pora batų
ir naktys nebuvo
nuodėmingos.
tą vasarą norėjosi
liesti save
ir kitus
užsimerkus
braukti pirštų pagalvėlėmis
per pašiurpusią odą.
tą vasarą aš pasiklydau
savo praeities spintose
man už plaukų graibstydavo
nuobodžiaujantys skeletai.
jei kada būčiau
pradėjus vartot narkotikus
tai tik tą vasarą.
bet kiek per tvanku buvo.
nutilus balsams
tapo jau per daug tylu.
gal todėl
kad turbūt tikėjaus muzikos
užpilančios
sielos kampučius.
muzika negrojo
nes pati negrojau
skendėjau tyloje
ir bandžiau apsispręsti
orgazmas čia ar agonija.
o gal koks keistas
fetišas.
tą vasarą buvau laiminga.
be muzikos, be narkotikų.
girdėjau,
kaip ankstyvais rytais
pro namų langus
pravažiuoja troleibusai.
girdėjau,
kaip ankstyvais rytais
skamba šaukšteliai
į kavos puodelių šonus.
girdėjau,
kaip ankstyvais rytais
lūpos prisiliečia
prie mano lūpų
linkint geros dienos.
visi į ausis
be perstojo šnabždėję
balsai.
tapo taip tylu
kad jaučiau širdies plakimą
ne tik savo.
tą vasarą
nenusidėvėjo nei viena
pora batų
ir naktys nebuvo
nuodėmingos.
tą vasarą norėjosi
liesti save
ir kitus
užsimerkus
braukti pirštų pagalvėlėmis
per pašiurpusią odą.
tą vasarą aš pasiklydau
savo praeities spintose
man už plaukų graibstydavo
nuobodžiaujantys skeletai.
jei kada būčiau
pradėjus vartot narkotikus
tai tik tą vasarą.
bet kiek per tvanku buvo.
nutilus balsams
tapo jau per daug tylu.
gal todėl
kad turbūt tikėjaus muzikos
užpilančios
sielos kampučius.
muzika negrojo
nes pati negrojau
skendėjau tyloje
ir bandžiau apsispręsti
orgazmas čia ar agonija.
o gal koks keistas
fetišas.
tą vasarą buvau laiminga.
be muzikos, be narkotikų.
girdėjau,
kaip ankstyvais rytais
pro namų langus
pravažiuoja troleibusai.
girdėjau,
kaip ankstyvais rytais
skamba šaukšteliai
į kavos puodelių šonus.
girdėjau,
kaip ankstyvais rytais
lūpos prisiliečia
prie mano lūpų
linkint geros dienos.
2011 m. liepos 1 d., penktadienis
pertraukėlė
kartais būna taip,
kad pripranti prie
fucked up situations
ir tada retsykiais
kai aplink nebebūna tų
fucked up situations
nebežinai ką daryti.
svarstai įvairius variantus
gal atlošti galvą ir mėgautis?
gal susikurt kokią bėdą?
gal papult po mašina?
arba po traukiniu?
gal susilaužyti koją?
arba ką nors sulaužyti kam nors kitam?
žmonės tokios komplikuotos būtybės
tik kai supiesi sūpynėse
po žvaigždėtu senamiesčio dangumi
arba atsibundi nuo tylaus kvėpavimo į ausį
supranti kad kiekvienas smėlio laikrodis
prieina savo valandos pabaigą
tada belieka atsikvėpti
ir nustoti formuluot.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)