2010 m. gruodžio 27 d., pirmadienis

Apie rašytojus

Neįsivaizduoju neišgeriančio rašytojo.
Nesukaliojančio brendžio brendinėj taurėj.
Neišraukiančio raukšlelės kaktoj nuo degtinės.
Nepastatančio bokalo po paskutinio gurkšnio kiek garsiau.
Taukšt, aš jau, baigiau.
O dabar dar po vieną.
Neįsivaizduoju nesužeisto rašytojo.
Neturėjusio mėlynių po akim, po šonkauliais.
Nė karto nesuskaldyta širdim.
Nesusivėlusiais plaukais.
Neįsivaizduoju nelaimingo rašytojo.
Taip, tikrai, neįsivaizduoju.
Nors taip pat neįsivaizduoju rašytojo,
neatrodančio nelaimingu.
Bent kartais.
Sukaliojant brendį brendinėj taurėj,
Kai už lango sninga šaltos snaigės,
ir pamestos paskutinės pirštinės,
todėl šalta išeit parukyt.
Rašytojas suraukia antakius ir lėtai taria
"šūdas"
Šalia sėdintis kolega irgi suraukia antakius
Ir lėtai palinksi galva.
Neįsivaizduoju rašytojo,
Kuriam sekasi rašyti, kai kažką parašyti reikia.
Ir kuriam galvoj nesimyli sakiniai,
Kai reikia daryti ką nors kita.
Nors neįsivaizduoju rašytojo,
Kuriam reikėtų daryti ką nors kita.
Tokie rašytojai yra ne visai rašytojai.
Veikiau blog'eriai,
susintetinti XXI-ojo amžiaus rašytojų potencialai.

Įsivaizduoju purviną rašytoją.
Juodom panagėm, nesiskutusį, žilais smilkiniais.
Flaneliniais marškiniais patamsėjusia apykakle.
Rašytoją, kuris nesinešioja nosinės
(ir tuo labiau vienkartinių nosinaičių),
cigaretes prisideginėja degtukais.
Kartais rašytojas rūko tabaką,
bet tas sukimo procesas jam kažkodėl nepatinka.
Tabaką veikiau sukasi blog'eriai.
Ir kuomet jie rūko prie baro durų
Ir kažkas garsiai pakomentuoja,
Kad kažkas čia skaniai kvepia,
Blog'eris nesutrinka,
Jis šypteli ir šūkteli
"čia matyt aš".
Rašytojui daug labiau tinka sakyti
"šūdas" nei "čia matyt aš".

Neįsivaizduoju vienišo rašytojo.
Nors taip pat neįsivaizduoju rašytojo,
Kuris retsykiais neatrodytų vienišas.
Galėdamas turėti bet kurią moterį
vien ištaręs frazę "esu rašytojas",
Rašytojas daug dažniau pasirenka sakyti "šūdas".
Neįsivaizduoju rašytojo, neturinčio humoro jausmo.
Net "šūdas" laiku ir vietoj
Jam garantuotų bet kurią moterį.
Neįsivaizduoju storo rašytojo.
Rašytojas jau geriau parašys naują novelę
Nei nueis į parduotuvę iki uždarymo.
Tačiau rašytojas dažnai nueina į parduotuvę po uždarymo.
Todėl jis visada turi porą trejetą butelių
pasilikęs virtuvės spintelėje.

Nežinau, kas iš tiesų yra rašytojas.
Tai kažkas tokio, kaip Lochneso pabaisa.
Visi žino, kas yra Lochneso pabaisa.
Jos vardu vadinami restoranai,
kai kurie vyrai taip vadina savo pimpalus.
Bet jeigu kas nors iš tiesų pamatytų
Lochneso pabaisą,
Veikiausiai net nepalaikytų jos Lochneso pabaisa.
Taip ir su rašytojais.
Galima savo vidutinio amžiaus meilužį laikyti rašytoju.
Galima net ir save laikyti rašytoju.
Žinoma, nepamirštant pabrėžti,
Jog tu nežinai, kas yra rašytojas.
Anksčiau ar vėliau viskas ims priminti
VHC forumus,
Tačiau rašytojai nepasiduoda.