sunkiausia siužetas

sunkiausia buvo siužetas
nes pradžia – savaime suprantama
o dėl pabaigos per daug nesijaudinom
viską, kas per vidurį,
palikdavom švelniam atsitiktinumui
ir taip nesirutuliodavo
siužetas
o gal mes jo tiesiog nematėm

mums smegenis praplovė Holivudas
širdis užliejo Bolivudas
akis uždengė pavydas kaimynui
kurio žolė žalesnė ir kelias tiesesnis
mūsų siužetas užstrigo
ties septintu bokalu alaus,
mes keldavom daug tostų
jautėmės tom akimirkom iškalbingi
ir šmaikštūs seksualūs net
verti pagarbos

sakėm, kad tikrai meilei reikia ribos
žinojimo, kad ji netruks amžinai
tada išgyveni viską daug tikriau
bet kas norėtų tos ribos
nebūtų vestuvių ir negimtų vaikai
nebent netyčia
mama, i‘m a lil bit pregnant
nužudėm savo siužetą
ir patys mirdavom kasdien
bet tada nors pasijusdavom
matomi

kvaili buvom
idealistai, romantikai purvinais delnais
statėm tiltus nors
upės seniai išdžiuvę buvo
ir pieną gėrėm iš pakelių nugarom atsirėmę
į šaldytuvo dureles
dar kūrėm muziką nors
nei klausos turėjom, nei ritmą jautėm
tokį, kokį jausdavo visi kiti

mums sakė, kad be siužeto neturėsim
ateities
įsivaizduojat? ateities!
už ją visi jau parsidavė stoties gatvėse,
išsišaudė rajonuose
ir pasilaidojo makdonaldo drive inn‘uose
tarp dviejų bandelių
o mes neturėjom siužeto
neturėjom mes ir ateities
todėl tinklines pėdkelnes maudavomės savo malonumui
šaudėm tik akimis, o laidojomės
spalio vidurio geltonuose klevo lapuose.
juk sunkiausia - siužetas
o persistengti mums buvo ne pagal
prigimtį