vaizdais

moteris patinusiu veidu
ir nesuprasi, šypsosi, ar ne
tik akys pavargusios
bet nesuprasi, liūdnos, ar ne
moteris šilkiniais plaukais
glostančiais neįdegusias mentes.

Again and again and again and again

Mirksint kompiuterio kursoriui
Puikiai prisimenu Kingo romanus
Jį irgi kankindavo negalėjimas
Kaip ir mane
Negalėjimas parašyti
Negalėjimas padaryti
Negalėjimas galėti
Arba bent jau užsimiršti.

Kai vienintelė mintis
Ir vienintelis prisiminimas
Paskęst tekėjime
Ir žydėjime
Kai ištirpsta minia
Ištirpsta žmonės, laikas, lubos, sienos
Ir suminkštėja grindys.
O paskui ateina kita diena
Dieną keičia kita diena,
Dienos susisuka į savaites
Įkaista laikrodžio rodyklės
Tarp visų tų, kurie neištirpę minioje
Tik dūsta patys nuo savęs.

Juk ne vienerių metų mokslas
Skatino analizuoti,
Piešti grafikus ir lenteles
Dėlioti pliusus ir minusus
Viską pasverti
Daryti taip, kad būtų mažiausiai skriaudos.
Bet kartais viskas taip susipainioja,
Ir atsibundi susivarius peilį į pilvą –
Žiūri žemyn ir dar šiek tiek pasukioji.
Ištrauki ašmenis ir aplaižai.

shallow but bold

Kaip reaguoti į žiaurų vyrą
Gyvenimas šūdo krūva
Vyrai čiulpė mergų papus -
Tokie štai keywordai
Atveda į vieną blog'ą
Kur sumišus tapatybė
Ir žalingi įpročiai
Skalauja upių krantus.
O upės, kaip ir aš
Kartais - kaip mes -
Šalia, bet niekada kartu.
Ir mes žiūrim enter the void
Klausom sexy sushi
Geriam alų
Kalbam apie vyrus
Tuos, kurie nekalba apie mus.
"Aš niekada neturėjau vaikino"
"Tai geriau, nei būti nekaltai"
"Man nusibodo miegot su bet kuo"
"Tai geriau, nei už seksą mokėt"
"Ar aš negraži?"
"O aš nemoku flirtuot?"
"Visi jie vienodi"
"Neturiu ką apsirengt"
...
Ir imu pastebėt,
Nebemėgstu tų šnekų,
Nebepasakoju taip dažnai,
Ką veikiu su vyrais, ir kuriais,
Tuo labiau nepasakoju
Apie moteris,
Jaučiuos išsikalbėjus,
Ir kaip niekad tuščia.
O internetinis patarėjas
Ima ir išmeta patarimą
"Padaryk atvirkščiai,
Nei kad paprastai darytum".
Ir aš imu isteriškai kikenti,
Paskui apsipilu ašarom,
Galiausiai surūkau tris cigaretes
Pakeliui kažkur,
Ir viskas lieka po-se-no-vei
Bet man patinka po-se-no-vė,
Man patinka Merilinos quotations
Ir nelaimingi porų santykiai aplink.
O kai žiūriu į gražų girtą miegantį vyrą
Nesvarbu, ką galvoju, bet žinau tik,
Gerai, kad jis ne mano,
O aš ne jo.

Šviesiaplaukė desperacija

Vakar bare mačiau desperaciją
Šviesiai dažytais plaukais
Gražią mergaitę
Prieš pat baro uždarymą
Siurbčiojančią baltą alų
Pro juodą šiaudelį
Čiauškančią per visą barą
Ir žvėriškai nenorinčią
Viena eiti namo.
Kodėl tokios gražios mergaitės
Eina vienos į paskutinius seansus
O paskui šoka į pravažiuojantį taxą
Kuris iki Žirmūnų ją nuveš už
Penkiasdešimt aštuonis litus
Kodėl tokios gražios mergaitės
Lipa ne ant tų vyrų,
Nes jei vyras tas, lipt ant jo net nereik
O vyrai mandagūs
Galantiški ir simpatiški
Bet viskas tik verslas,
O gražioji mergaitė - du litai
Kai net valandinis trigubai didesnis.
Kodėl tokios gražios mergaitės
Nelaimingos
Geria vienos vakarais
Verkia užtinusiom akim rytais
Eina pas nepažįstamus vyrus "arbatos"
Ir grįžta vienos namo paryčiais.
Kodėl tokios gražios mergaitės
Nelaimingos
Jų liūdnos akys
Nors plati šypsena
Jų verkiantis balsas
Nors juokas skardus
Kodėl jos tokios vienišos
Kai atrodo, galėtų turėti bet ką.
Kažkas čia ne taip sutvarkyta
Gražios mergaitės,
Paskutiniai seansai,
Gal ir jos išsitrynė kai kuriuos numerius
Ir nebeturi kam parašyt
Išsitrynė numerius,
Nes nesugebėjo ištrinti žmogaus.

Tik nieko nesakyk

Aš visada turėjau pakirstinas kojas.
Jos taip lengvai pasikirsdavo,
nesvarbu nuo ko -
nuo vyno, pavasario, nepažįstamo vyro,
kuris kvėpuodavo man į plaukus
ir žadėdavo žvaigždes
blizgančiuose popieriukuose.

Man pakirsdavo kojas
nuo menkiausios frazės,
nuo vieno sakinio, žodžio,
jaustuko,
iš nesvarbu kieno lūpų,
Platono valstybė mane jaudino mažiau
nei pusė žvilgsnio
apsikeičiant artikeliais.

O žmonės to nesuprasdavo,
galvodavo, kaip aš,
pati šitaip daug kalbėdama ir retai
ką pasakydama,
galiu vertint vieną sakinį,
žodį, jaustuką.
Taip ir nesusišnekėdavom.
Tada aš daug rašydavau,
dėliodavau, perdėliodavau raides,
į gražiausius kalambūrus,
kad tik pamiršt tuos jaustukus,
nuolat pakertančius man kojas.

Aš atrodžiau laiminga.
Daug šypsodavaus, bučiuodama vis kitą ir kitą
alaus bokalą,
juokdavaus ir žvilgčiodavau vis per kitą
ir per kitą petį,
bet kai tik susidurdavau su tais sakiniais,
žodžiais, jaustukais,
artikeliais, balsiais,
priežodžiais, dūsavimais,
man pakirsdavo kojas, pakirsdavo,
ir likdavau sniego pusnyje
apsikabinusi kelius.

Apie rašytojus

Neįsivaizduoju neišgeriančio rašytojo.
Nesukaliojančio brendžio brendinėj taurėj.
Neišraukiančio raukšlelės kaktoj nuo degtinės.
Nepastatančio bokalo po paskutinio gurkšnio kiek garsiau.
Taukšt, aš jau, baigiau.
O dabar dar po vieną.
Neįsivaizduoju nesužeisto rašytojo.
Neturėjusio mėlynių po akim, po šonkauliais.
Nė karto nesuskaldyta širdim.
Nesusivėlusiais plaukais.
Neįsivaizduoju nelaimingo rašytojo.
Taip, tikrai, neįsivaizduoju.
Nors taip pat neįsivaizduoju rašytojo,
neatrodančio nelaimingu.
Bent kartais.
Sukaliojant brendį brendinėj taurėj,
Kai už lango sninga šaltos snaigės,
ir pamestos paskutinės pirštinės,
todėl šalta išeit parukyt.
Rašytojas suraukia antakius ir lėtai taria
"šūdas"
Šalia sėdintis kolega irgi suraukia antakius
Ir lėtai palinksi galva.
Neįsivaizduoju rašytojo,
Kuriam sekasi rašyti, kai kažką parašyti reikia.
Ir kuriam galvoj nesimyli sakiniai,
Kai reikia daryti ką nors kita.
Nors neįsivaizduoju rašytojo,
Kuriam reikėtų daryti ką nors kita.
Tokie rašytojai yra ne visai rašytojai.
Veikiau blog'eriai,
susintetinti XXI-ojo amžiaus rašytojų potencialai.

Įsivaizduoju purviną rašytoją.
Juodom panagėm, nesiskutusį, žilais smilkiniais.
Flaneliniais marškiniais patamsėjusia apykakle.
Rašytoją, kuris nesinešioja nosinės
(ir tuo labiau vienkartinių nosinaičių),
cigaretes prisideginėja degtukais.
Kartais rašytojas rūko tabaką,
bet tas sukimo procesas jam kažkodėl nepatinka.
Tabaką veikiau sukasi blog'eriai.
Ir kuomet jie rūko prie baro durų
Ir kažkas garsiai pakomentuoja,
Kad kažkas čia skaniai kvepia,
Blog'eris nesutrinka,
Jis šypteli ir šūkteli
"čia matyt aš".
Rašytojui daug labiau tinka sakyti
"šūdas" nei "čia matyt aš".

Neįsivaizduoju vienišo rašytojo.
Nors taip pat neįsivaizduoju rašytojo,
Kuris retsykiais neatrodytų vienišas.
Galėdamas turėti bet kurią moterį
vien ištaręs frazę "esu rašytojas",
Rašytojas daug dažniau pasirenka sakyti "šūdas".
Neįsivaizduoju rašytojo, neturinčio humoro jausmo.
Net "šūdas" laiku ir vietoj
Jam garantuotų bet kurią moterį.
Neįsivaizduoju storo rašytojo.
Rašytojas jau geriau parašys naują novelę
Nei nueis į parduotuvę iki uždarymo.
Tačiau rašytojas dažnai nueina į parduotuvę po uždarymo.
Todėl jis visada turi porą trejetą butelių
pasilikęs virtuvės spintelėje.

Nežinau, kas iš tiesų yra rašytojas.
Tai kažkas tokio, kaip Lochneso pabaisa.
Visi žino, kas yra Lochneso pabaisa.
Jos vardu vadinami restoranai,
kai kurie vyrai taip vadina savo pimpalus.
Bet jeigu kas nors iš tiesų pamatytų
Lochneso pabaisą,
Veikiausiai net nepalaikytų jos Lochneso pabaisa.
Taip ir su rašytojais.
Galima savo vidutinio amžiaus meilužį laikyti rašytoju.
Galima net ir save laikyti rašytoju.
Žinoma, nepamirštant pabrėžti,
Jog tu nežinai, kas yra rašytojas.
Anksčiau ar vėliau viskas ims priminti
VHC forumus,
Tačiau rašytojai nepasiduoda.

ir ji žiūrėjo į išjojantį bernelį, nors iš tiesų žiūrėjo į arklio užpakalį

o mes gėrėm žalias
devynias dienas
mylėjomės garsai
mylėjomės tyliai
su muzika, polėkiu,
už pinigus,
prašėm atleidimo,
nors netikim dievu,
laukėm stebuklo,
nors bijojom gyvent,
gesinom kancarus
į baro duris
pigiais paryčiais,
brangokom naktim,
pardavėm sielą,
nors netikim velniu,
prakeikėm draugus,
tikėjomės žaibo
iš giedro dangaus,
nors žinom,
kad Naglis -
tiktais personažas,
kaip Jonukas, Gretutė,
kaip Snieguolė ir
septyni nykštukai.
Ir atsukome laikrodžius,
o tada atsisuko
viskas prieš mus,
varžteliai galvoj,
vyriai duryse,
nieks nebegalėjo
įeiti tyliai,
nors mes jauni ir gražūs,
nieko blogo nepamatysi,
išgerk kartu,
parūkykim psychbary,
prisipažinkim nuodėmes,
slaptas mintis, fetišus,
kaip mum patinka,
kur ir su kuo,
palikim "kodėl".
po devynių dienų
atėjo dešimtoji
perskaitėm girtus laiškus
ištrynėm išsiųstus sms'us
ištrynėm neišsiųstus sms'us
ištrynėm sms'ų juodraščius
ir sėdom skaityt
protingų vyrų teorijų
nes Naomi Klein tipo
neobjektyvu.