moteris patinusiu veidu
ir nesuprasi, šypsosi, ar ne
tik akys pavargusios
bet nesuprasi, liūdnos, ar ne
moteris šilkiniais plaukais
glostančiais neįdegusias mentes.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
vieną rytą lijo, lijo taip, kad visas gatves išplovė, skendo mergaitės taškuotais sijonėliais ir benamės katės nerado kelio atgal, žmonės slėpėsi už užuolaidų, už karštos arbatos puodelių, ir skambėjo niekur nederanti muzika. sako, senamiestis liko. jis visad lieka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą