prisiminimai #2

atsibundu savo palapinėj
viena
lauke tamsu, o viduj šalta
užsimerkiu
ir bandau suskaičiuoti,
kuri dabar diena
o tiksliau,
kelintas dabar vakaras.
atsimenu,
kad labai lijo,
kad gėrėm kažką neskanaus,
atsimenu
dvidešimtvietę
pankų palapinę
ir kaip pamečiau
visus draugus.
iškišu koją
iš palapinės
prisidegu cigaretę
žvilgteriu
pro palapinės kraštą
apsidairau
ir vėl nieko aplinkui nėra
o man šitaip šalta
ir miego nebesinori
kažkur tolybėj groja muzika
gal Sportas
ar kokia panaši velniava.
jis rūko gretimoj palapinėj
nusistebiu,
kodėl ne su visais,
o mūdina panašiai kaip aš.
užeinu į svečius
sakau man velniškai šalta
gal galiu šalia tavęs atsigulti
jis sako žinoma
ir užkloja mane savo miegmaišiu.
gulim ir nieko nešnekam
man tirta kojos rankos ir smakras
jis mane apkabina.
gulim taip ir sušylam
aš jį pabučiuoju.
tada iš visų pusių pasipila dingę draugai
šūkauja laistosi alum
kviečia mus eiti prie scenos
atsega palapinę
vėl pasidaro šalta
stojamės eiti
jis sako aš kažkur pamečiau batus
lauke šalta šlapia ir rūkas
aš einu susivyniojus į dvi skaras
jis eina su šortais ir basas
scenoj groja Psichas
su kažkuo mokam mintinai visas dainas
bėgam prie scenos
bet paskui sustojam
visi nubėga
o mes liekam stovėti toliau
kur matosi visa minia
ir gražus apšvietimas
girtas Psichas,
šlapios žolės kvapas,
ir aš su skarom, o jis basas.