atrodo, lyg šokinėčiau cukraus vatoje.
rytas, atsikeliu iš spalvotų sapnų,
lazdyno riešutų skonio kava, cigaretė,
mes nebesikalbam su veidrodžiu,
skubiai pabrowsintas delfis,
ne, ji dar nemirė,
feisbuke vis tas pats per tą patį
they are now in a relationship,
aš irgi norėčiau tokio statuso,
she did that, he was there,
susirenku maišiukus
ir einu su šuniu ant kalniuko
prieš tai pakalbam su jurgiu didžiuliu,
jis, pasirodo, malonus
ir nepasikėlęs vyras,
su gražiu šunim,
agresyviai atrodančiu,
kaip ir maniškis.
o tada tik šalia, šalia, šalia,
man skauda ranką,
per valandą nueinam
šimtą metrų,
bet bent čia kažkokia pažanga.
vėliau popiet
susitikimas su aloyzu,
važinėjam naujamiesčio kvartalais,
jis rėkia ant manęs,
nors ne aš kalta, o gezas,
dalbajobai jie, dalbajobai,
šaukia aloyzas.
sustojam parūkyt,
nesijaudink, jis man sako
o aš mintyse svarstau,
ar tikrai man pakeliui
su sankabom ir gazu.
vakare nueinu pas mamą
ji globėjiškai supranta,
kad mano pasišventimas
perprasti sovietską siuvimo mašiną
išgaravo jau prieš savaitę
todėl ji siuva tai, ką turėjau siūti aš,
o aš jai instaliuoju utorrentus
ir aiškinu, kas tas piratebay'us.
vakare perku pigiausios dešros
šuns dresūrai
ir šampės gramutėj
sau po visko.
nes vis dar nepajungti būdai
susisiekti su artimaisiais rytais
ir aš springstu ašarom
netyčia prabudus
nuo pavasariškai prakiurusio
kaimynų lietvamzdžio.
atrodo, lyg šokinėčiau cukraus vatoje.
minkšta, lipnu, efemeriška blet.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą