ankstyvi vasaros rytai

vieną vasarą nutilo
visi į ausis
be perstojo šnabždėję
balsai.
tapo taip tylu
kad jaučiau širdies plakimą
ne tik savo.
tą vasarą
nenusidėvėjo nei viena
pora batų
ir naktys nebuvo
nuodėmingos.
tą vasarą norėjosi
liesti save
ir kitus
užsimerkus
braukti pirštų pagalvėlėmis
per pašiurpusią odą.
tą vasarą aš pasiklydau
savo praeities spintose
man už plaukų graibstydavo
nuobodžiaujantys skeletai.
jei kada būčiau
pradėjus vartot narkotikus
tai tik tą vasarą.
bet kiek per tvanku buvo.

nutilus balsams
tapo jau per daug tylu.
gal todėl
kad turbūt tikėjaus muzikos
užpilančios
sielos kampučius.
muzika negrojo
nes pati negrojau
skendėjau tyloje
ir bandžiau apsispręsti
orgazmas čia ar agonija.
o gal koks keistas
fetišas.

tą vasarą buvau laiminga.
be muzikos, be narkotikų.
girdėjau,
kaip ankstyvais rytais
pro namų langus
pravažiuoja troleibusai.
girdėjau,
kaip ankstyvais rytais
skamba šaukšteliai
į kavos puodelių šonus.
girdėjau,
kaip ankstyvais rytais
lūpos prisiliečia
prie mano lūpų
linkint geros dienos.