@2009.01.kada

ištirpo sniegas ir užšalo gatvės

šaligatviai užšalo ir akys stiklinės

viskas viename ir niekas visame kame

turėtų galėtų arba mes norėtume kad

būtų

nurijau raktelį ir jis užstrigo gerklėje

brėždamas dusindamas ir kutendamas

iš vidaus kutendamas

kaip rytais glosčiau tavo kaklą

nuo šiurkštaus smakro iki kaklo duobutės

mes neskubėdavom

gyvatės rangėsi mano pilve

nesulaukdamos raktelio

kaip nenorėtas kūdikis

kaip charakiri

norėdamos suspaust jį savyje

ir suvirškint iki balandžio liūčių

supjaustyti piršteliai lėkštėje

ausytės, nosytės, kojytės

supjaustytos

iš malonumo, iš jausmo, o

virpantys kūnai tik kine

ir mano technika juk nuolat genda

tu susirgai ir tada susirgau aš

dar nesulaukus balandžio liūčių

gyvatės nugaišo pilve

ir negimė nei vienas kūdikis

mes pasidarėme rakčiuko kopiją

dirbtuvėse tilto gatvėje

sumokėjom 8 litus ir savo ateitį

taip ir liko neaišku

kodėl tu niekada nesakei man iki

o aš bučiuodavaus atsimerkus