aš bijau vaikščiot į pasimatymus

prisimenu, džiaugiaus, kai užaugau.
galėjau eiti vėlai miegoti,
miegoti ne namie,
nemiegoti iki ryto.
galėjau rengtis kaip norėjau,
dažytis kaip norėjau,
puoštis kaip norėjau.
galėjau sakyti ką galvojau,
nedėlioti kablelių prieš "kaip",
galėjau bendrauti su kuo norėjau,
mylėtis su kuo norėjau,
eiti kur panorėjus,
grįžti kada panorėjus.
prisimenu, džiaugiaus, kai užaugau.
atėjo tiek laisvės,
saldžios nepriklausomybės,
saldžiarūgštės atsakomybės.
buvau pati sau, sau pati,
tokia, kokios norėjau,
niekam nebepriklausiau
ir niekas man nenurodinėjo,
nieks nelaikė manęs pririštos
tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
mano mintys buvo mano mintys,
mano laukiniai arkliai,
su tam tikrom išimtim,
kurias, tam tikram laikui prabėgus,
užrakindavau dėžutėn,
o raktą išmesdavau į Vilnelę.
ir vėl būdavau pati sau, sau pati,
tokia, kokios norėjau.
todėl buvau tokia atsargi su tais raktais.
jausdavaus saugi,
kai jie gulėdavo Vilnelės dugne.
nekildavo nereikalingų klausimų,
nereikėdavo galvoti atsakymų,
nereikėdavo daryti to, ko nenoriu,
kur nenoriu, kada nenoriu, kaip nenoriu.
rengtis kitaip, dažytis kitaip, eiti kitur,
grįžti kitur, grįžti kitaip,
kalbėti kitaip, atrodyti kitaip,
leisti laiką kitaip,
gerti kitokius gėrimus,
gerti su kitokiais žmonėmis,
gerti kitose vietose,
nebepriklausyti tik sau.
mintys parištos ant virvelės,
o kur raktelis - ne pas mane.
bijojau to ir kartu žinojau,
kokia slogi neišvengiamybė
susijus su ta virvele,
su tom parištom mintim,
jausmais, drugeliais,
viltim, svajonėm,
kitais kliedesiais.
kai "mes" pramuša "aš"
ir nebežinai, ko pati nori.
vakarais aš to norėjau,
rytais kratydavaus,
rūkydavau cigaretę po cigaretės
ir mano galvoj sukdavosi
Enter the Void juosta.
prisiminiau, kaip buvo,
kai pirmą kartą užkibau,
tada dažiaus akis ir galvojau,
"o kažin, jam patiks?"
prisimenu tą nešvarų veidrodį
namelyje ant ratų.
tada man buvo septyniolika,
ir nuo to daug vandens ir
ne vandens nutekėjo,
bet taip niekas ir nepasikeitė,
nes būna, kad niekas
taip ir nepasikeičia,
ir jokia Vilnelė neapsaugos.

anti-akademika

Kaip galiu parašyti bakalaurinio išvadas,
Jei tokių nepasidarau gyvenime?
Mano dėstymas sumišęs su įvadu,
Karts nuo karto iššoka dalelė summary,
Niekur nėra sąvokų žodyno,
Tikslas pasislėpęs uždaviniuose,
O uždaviniai persmelkti tezių ir hipotezių.

Pagaunu save išjungiant tą smegenų dalį,
Kuri atsakinga už išvadas,
Už kokią nors visko, kas vyksta, sampratą.
Aš tik užmerkiu akis ir plaukiu
Su perpūsta nugara,
Mėlynėm ant kojų,
Skaudančiais protiniais dantimis,
Plaukiu ir lengvai skęstu,
Tačiau plaučiai prisipildo vandens
Ir staiga, netikėtai, iš niekur nieko,
Tampa labai malonu.

Nenoriu rašyti išvadų.
Nei darbe, nei gyvenime,
Nenoriu planuoti, ir paskui nusivilti,
Tik sukuosi ekspromto karuselėj,
Ir staiga, netikėtai, iš niekur nieko,
Tampa beprotiškai gera.
Ir kelis kartus iš eilės
Mes užbučiuojam tuščias rytines gatves,
Niekas nepriklauso niekam,
Niekas nėra kažkieno,
Nėra išvadų ir metodų,
Tik žemėti susiglaudę delnai.

fuck me, i'm a fairy

senamiesčio gatvės apkabinusios mano pečius
tą trapią minutę, kai einu ir svarstau,
o gal svarstau ir einu,
tyliai ir nelygiai mindydama plyteles
noriu bėgt pas svajonę,
kuri nesvajoja manęs,
palikus kažką,
išdrįsusį svajot manęs.

kokie mes nekonkretūs
ne todėl, kad gegužė,
todėl, kad visad norim ne to.

senamiesčio gatvės parveda mane namo
kaip apsibliovusį vaiką
iš karuselių anksčiau laiko,
laiko, kuris vaikui visad kitoks.

jausmas toks, lyg dėliočiau dėlionę,
dėlionę iš savęs,
nors detalių trūksta,
juk aš nevalgiau dvi savaites,
nesimylėjau dar daugiau,
neverkiau ant palangės iš vis nesuskaičiuojamą laiką
ir kas iš to?
kažko pasiilgau, kažką pamiršau,
kažką užrašiau ant sienos ten,
kur niekada negrįšiu.

ir mano netikėjimas kažkuo
suvalgė mano sielą,
cituojamos citatos
pavergė mano mintis,
jaučiuos tuščia,
nors pagaliau esu užpildyta
kažkuo apčiuopiamu,
o ne muilo burbulais.

garsais

vyras piktu balsu
kaip užsukta plastmasinė beždžionėlė
be perstojo muša savo būgnelį
tarška, tarška, tarška
nuolat kažkuo nepasitenkina
savimi, moterimis, darbu
vyras išraudusiais skruostais
jam piktai šaukiant
skruostai dreba
kaip metalinė švytuoklė
amžino veikimo variklis
taukšt taukšt taukšt
putos drimba pro lūpas
vyrui bandant išgromuliuoti argumentą
bet juk argumentai
ir prisukamos plastmasinės beždžionėlės
no way to go.

vaizdais

moteris patinusiu veidu
ir nesuprasi, šypsosi, ar ne
tik akys pavargusios
bet nesuprasi, liūdnos, ar ne
moteris šilkiniais plaukais
glostančiais neįdegusias mentes.

Again and again and again and again

Mirksint kompiuterio kursoriui
Puikiai prisimenu Kingo romanus
Jį irgi kankindavo negalėjimas
Kaip ir mane
Negalėjimas parašyti
Negalėjimas padaryti
Negalėjimas galėti
Arba bent jau užsimiršti.

Kai vienintelė mintis
Ir vienintelis prisiminimas
Paskęst tekėjime
Ir žydėjime
Kai ištirpsta minia
Ištirpsta žmonės, laikas, lubos, sienos
Ir suminkštėja grindys.
O paskui ateina kita diena
Dieną keičia kita diena,
Dienos susisuka į savaites
Įkaista laikrodžio rodyklės
Tarp visų tų, kurie neištirpę minioje
Tik dūsta patys nuo savęs.

Juk ne vienerių metų mokslas
Skatino analizuoti,
Piešti grafikus ir lenteles
Dėlioti pliusus ir minusus
Viską pasverti
Daryti taip, kad būtų mažiausiai skriaudos.
Bet kartais viskas taip susipainioja,
Ir atsibundi susivarius peilį į pilvą –
Žiūri žemyn ir dar šiek tiek pasukioji.
Ištrauki ašmenis ir aplaižai.

shallow but bold

Kaip reaguoti į žiaurų vyrą
Gyvenimas šūdo krūva
Vyrai čiulpė mergų papus -
Tokie štai keywordai
Atveda į vieną blog'ą
Kur sumišus tapatybė
Ir žalingi įpročiai
Skalauja upių krantus.
O upės, kaip ir aš
Kartais - kaip mes -
Šalia, bet niekada kartu.
Ir mes žiūrim enter the void
Klausom sexy sushi
Geriam alų
Kalbam apie vyrus
Tuos, kurie nekalba apie mus.
"Aš niekada neturėjau vaikino"
"Tai geriau, nei būti nekaltai"
"Man nusibodo miegot su bet kuo"
"Tai geriau, nei už seksą mokėt"
"Ar aš negraži?"
"O aš nemoku flirtuot?"
"Visi jie vienodi"
"Neturiu ką apsirengt"
...
Ir imu pastebėt,
Nebemėgstu tų šnekų,
Nebepasakoju taip dažnai,
Ką veikiu su vyrais, ir kuriais,
Tuo labiau nepasakoju
Apie moteris,
Jaučiuos išsikalbėjus,
Ir kaip niekad tuščia.
O internetinis patarėjas
Ima ir išmeta patarimą
"Padaryk atvirkščiai,
Nei kad paprastai darytum".
Ir aš imu isteriškai kikenti,
Paskui apsipilu ašarom,
Galiausiai surūkau tris cigaretes
Pakeliui kažkur,
Ir viskas lieka po-se-no-vei
Bet man patinka po-se-no-vė,
Man patinka Merilinos quotations
Ir nelaimingi porų santykiai aplink.
O kai žiūriu į gražų girtą miegantį vyrą
Nesvarbu, ką galvoju, bet žinau tik,
Gerai, kad jis ne mano,
O aš ne jo.