2012 m. spalio 23 d., antradienis

Sugraudina

Pastaruoju metu mane sugraudina malonūs žmonės.
Vyras, kuris šiltai nusišypso pro barzdą, 

nes pamojuoju jam važiuojančiam dviračiu,
nors tik sumaišau su kuo kitu ir sutrikus puolu atsiprašinėt.
Mylimiausios kampinės pardavėja, kuri džiaugsmingai pasigiria,
kad nuo šiol pas juos galima atsiskaityt ir kortele.
Mane sugraudina malonūs kvapai -
kartaus kokteilio taurė putų pilnoje vonioje pas mamą.
Kokosinio kūno sviesto, kuris greitai geriasi rudeniškai sausoje odoje.
Mane sugraudina anksčiau buvusių ankstyvų rytmečių prisiminimai,
nes dabar tie rytmečiai visai nebe tokie.
Sugraudina rudeniniai prūdai, prie kurių rūkau per pietų pertrauką,
sugraudina šunelis viena raiša koja, kurį diedukas veda pasivaikščioti kas dieną penkios po penkių.
Mane sugraudina pasibaigęs antakių pieštukas, pasibaigęs sapnas,
nepadėta skaityt knyga.
Sugraudina tai, kad graudinu pati save ir leidžiuosi taip lengvai graudinama kitų.