prisiminimai #1

vėlyvas pavasaris,
temsta vėlai,
o švinta anksti.
aš dar dirbu bare,
švenčiam
kažkurio nepažįstamo draugo
gimtadienį.
gal trečią,
o gal jau ketvirtą ryto
tu atėjęs padedi man
iššluoti grindis,
surinkti taurių šukes
ir nuvalyti barą
nuo lipnių spirituotų dėmių.
tada mes geriam kokteilius
kuriuos man visada patiko maišyt
ir bučiuojamės ant minkštų fotelių
tais pirmais nedrąsiais bučiniais
tada pirmą kartą
kažką papasakoji apie save
(paskui jau sužinau, kad ne visai teisybę),
ir mes susirinkę
batraiščius, petnešėles ir švarkelių pamušalus
išeinam į auštantį šeštadienį.
prie operhauzo išgeriam nefiltruoto alaus,
paprašom taksisto prisidegti,
susirandam draugų.
pasileidus pirmiem troleibusam
einam miegoti
ir tu laikai mane už rankos
net neprašytas.

apie draugus

draugai buvo toks dalykas,
ko vaikystėje maniau
niekada neturėsiu.
paskiau jų atsirado
daugiau ir daugiau
laikui bėgant mažėjo
paskui radosi iš naujo.
su draugais išbandėm
tiek daug pirmų kartų
su jais dalinomės paslaptim
juokėmės, verkėm,
prie progos vėmėm po krūmais.
aš nakvojau pas draugus
jie nakvojo pas mane
valgėm iš vieni kitų šaldytuvų
ir skolinomės maikes.
per draugus susiradom
antras puses
draugai davė nusirašyt
namų darbus
draugai užstodavo
prieš tėvus
kai tekdavo raudonuojant meluot
draugams rašėm laiškus
ir draugai rašydavo laiškus
už mus
su draugais gamindavom picas,
buritas, suši,
margaritas,
rūkydavom kaljaną ir gerdavom
raudoną vyną per kalėdas.
atrodė, kad jie visada bus šalia,
visada galėsi jiems paskambint,
arba jie paskambins,
ir jokia plyta negulės
ant širdies.
bet atsimenu,
pirmam kurse per filosofiją,
o gal dar mokykloj
mums sakė,
kad draugystė - tai mainai,
ir nei vienas draugaujantysis
nenori gero kitam.
tu duodi man, aš duodu tau -
taip viskas veikia.
ir kai kuris nors nebeturi ką duoti,
arba antrasis mano,
kad pirmasis duoda per mažai -
mainai baigiasi,
ir dalyviai išsiskirsto
į skirtingas puses.
kažkuris sentimentaliai
pakūkčioja,
kažkuris prigėręs
deda kitą į šuns dienas,
galiausiai viskas nurimsta,
belieka apriboti
informacijos prieinamumą feisbuke.

"kartais laimė guli šalia ir yra su barzda"

tom naktim
sumišusiom su alaus kvapu
ir cigarečių dūmais įsiskverbusiais
mums į plaukus
tom naktim
kai visa suskęsdavau jame
tarp pūkinių antklodžių
ir tankaus kvėpavimo
tom naktim
kai jis šnibždėdavo man
kad mane myli
kad mane saugos
tom naktim
kai taip ir neužmigus
ateidavo rytas
ir jis atnešdavo atsigerti
tom naktim
kai norėdavau tikėti viskuo
kas vyksta
kas vyko
kas galbūt įvyks rytoj
tom naktim
jis buvo mano laimė
mano pilnatvė
mano nuodėmė ir
mano poreikis
mano kūno dalis
tom naktim
būčiau atleidus jam viską
būčiau atidavus jam viską
būčiau patikėjus bet kuo
tom naktim
jis buvo viskas
dėl ko pynėsi
mano paauglystės klystkeliai
dėl ko anksčiau nesugebėjau
užvert barų durų sau už nugaros
jis buvo viskas
ko aš jau nebetikėjau kada nors
turėt.

kaip subjektyvu

jei dar neteko ketvirtą ryto
vienam gert ir
klausyt makejevo
tai dar turit kur gyvent

As he is out of the town

Tokie tušti namai
Kai nebereikia laukti
šeštos valandos vakaro.
Tokia tuščia lova
Ir šitaip ilgu.
Atrodo, vienatvė
susisuko į merlinį gniužulą
ir užkimšo man gerklę
kiek žemiau gomurio.
Iš tos beprotybės
Išsipurškiu riešus
Jo kvepalais
Geriu kavą be pieno
Apsigaubus jo liemene
Užsistatau žadintuvą
Ankstyvai rytmečio valandai.
Sapnuose mane supa
Platūs maskvietiški bulvarai
Žmonės šneka
Man nesuprantama kalba.
Atbundu įsikabinus
Į juodą telefono ekraną.
Jaučiu, kaip meilės nuojauta
Plėšo iš manęs mėsos gabalus
Ir ryja juos savo plačia
Raudona gerkle.

Ryte

Ankstyvi rytai
Kaip ankstyvi sprendimai
Po jų lieka rami tyla
Girdisi tik mano kvėpavimas
Kažkur šlapios paklodės
Kažkur dar šiltas kavos puodelis
Girdisi pro langą
Pravažiuojančios mašinos
Kaimynai chroniai miega
Kas po balkonu
Kas pataikęs į lovą
Aš vartausi tarp pagalvių
Užrakinusi duris iš vidaus
Išgėrusi pertusino
Antrą dieną nieko normaliai nevalgiusi
Susivėlus ir nepasidažius
Nei nuoga nei apsirengus
Po truputį kyla saulė
Tuoj kambary taps per daug karšta
Tada dušas ir cigaretė ir
Kaltūnų išvėlimo varžybos
Man patinka ankstyvi rytai
Kai niekur nereikia
Ir nieko nereikia
Ir dar jaučiu bučinius
Sau ant pečių.

pagaminta virtuvėje

namų šeimininkė
klauso hardcoro
kepa citrininį morenginį pyragą
tokį kokį kepa
nusivylusios namų šeimininkės
šita dar nenusivylusi
aukštai susirišus
nešukuotus plaukus
be prijuostės
ir be šlepečių
purvinais padais
nusigramdžiusiu nagų laku.
namų šeimininkė
išgėrusi rytinę kavą
paklojus sujauktą lovą
išvalius katės numyžtas grindis
ji nori būti programuotoja
valdyti css kodus
bet tik užsitraukia
pusę cigaretės balkone
tarp šviežių bazilikų
skleidžiančių svaigų kvapą.
namų šeimininkė
sudariusi prekių sąrašą
surišusi šiukšlių maišą
išeina iki artimiausio ikiuko
per mašinomis sruvenančią gatvę
ji nieko negalvoja
namų šeimininkės nieko negalvoja
nebent - jos nusivylusios
namų šeimininkės.