ir ji žiūrėjo į išjojantį bernelį, nors iš tiesų žiūrėjo į arklio užpakalį

o mes gėrėm žalias
devynias dienas
mylėjomės garsai
mylėjomės tyliai
su muzika, polėkiu,
už pinigus,
prašėm atleidimo,
nors netikim dievu,
laukėm stebuklo,
nors bijojom gyvent,
gesinom kancarus
į baro duris
pigiais paryčiais,
brangokom naktim,
pardavėm sielą,
nors netikim velniu,
prakeikėm draugus,
tikėjomės žaibo
iš giedro dangaus,
nors žinom,
kad Naglis -
tiktais personažas,
kaip Jonukas, Gretutė,
kaip Snieguolė ir
septyni nykštukai.
Ir atsukome laikrodžius,
o tada atsisuko
viskas prieš mus,
varžteliai galvoj,
vyriai duryse,
nieks nebegalėjo
įeiti tyliai,
nors mes jauni ir gražūs,
nieko blogo nepamatysi,
išgerk kartu,
parūkykim psychbary,
prisipažinkim nuodėmes,
slaptas mintis, fetišus,
kaip mum patinka,
kur ir su kuo,
palikim "kodėl".
po devynių dienų
atėjo dešimtoji
perskaitėm girtus laiškus
ištrynėm išsiųstus sms'us
ištrynėm neišsiųstus sms'us
ištrynėm sms'ų juodraščius
ir sėdom skaityt
protingų vyrų teorijų
nes Naomi Klein tipo
neobjektyvu.